Ar Šeškinėje gera visiems?

Balandžio 24 dieną 6a klasės mokiniai, vykdantys projektą „Aš – žmogus tarp žmonių“, leidosi į pasivaikščiojimą po, atrodo, taip gerai pažįstamą, tačiau ne iki galo atrastą Šeškinės mikrorajoną.

Pasivaikščiojimo tikslas buvo pamatyti mikrorajoną iš keturių skirtingų perspektyvų: žmogaus, judančio su vežimėliu, senjoro, gamtos mylėtojo ir jaunuolio. Mokiniai kritiškai vertino aplinką atkreipdami dėmesį į tai, kuriose vietose smagu leisti laiką tikslinės grupės nariams ir kur, priešingai, kai kuriems žmonėms gali būti ne tik nejauku, bet ir nesaugu.

Atkreiptas dėmesys į tai, jog rajonas nėra itin gerai pritaikytas su vežimėliu judantiems ir senyvo amžiaus asmenims, kadangi čia daug nelygių šaligatvių, parkuose – šakų, blokuojančių praėjimą, kai kur yra per statu, nėra tinkamų nuolydžių. Na, o gamtos mylėtojų akimis į rajoną žiūrėję mokiniai atkreipė dėmesį, jog, nors žaliųjų zonų čia tikrai yra, visgi, augmenijos galėtų būti daugiau, o kai kuriose vietose yra šiukšlių (pavyzdžiui, stiklo šukių), kurios gali kelti pavojų vedžiojamiems šuniukams. Panašias įžvalgas pateikė ir iš jaunuolio perspektyvos į mikrorajoną pažiūrėję mokiniai. Jie minėjo, jog nors sporto aikščių rajone tikrai pakanka, ne visos vaikų žaidimų aikštelės yra pakankamai jaukios ir saugios mažiems vaikams.

Paklausti, ką būtų galima padaryti, kad Šeškinėje būtų patogu gyventi visiems, mokiniai pateikė tokius pasiūlymus:

• išasfaltuoti takelius ir įrengti patogius nusileidimus;
• tvarkyti aplinką ir sodinti daugiau augalų;
• rūpintis gamta ir palaikyti tvarką;
• įrengti tylos zonas.

Kaip geriausiai įvairioms žmonių grupėms pritaikytą vietą mokiniai minėjo Šeškinės centrinę aikštę, na, o gražiausią nuotrauką, jų nuomone, galima pasidaryti Viršuliškių miško parke, kur stovi skulptoriaus Mykolo Saukos skulptūros.